Politinių partijų finansavimo modeliai Lietuvos kontekste

Abstract

Politinių partijų finansavimas – vienas iš labiausiai dinamiškų ir problemiškų viešosios teisės institutų, kuriame susipina įvairūs „tarpdalykiniai“ klausimai, t. y. konstitucinės, administracinės, mokesčių ar baudžiamosios teisės aspektai. 1999 m. M. Bložė teigė, kad Lietuvoje politinių partijų finansavimas ir jo tyrimo problemos išgyvena tik embrioninį laikotarpį [23, p. 23]. Antruoju aspektu padėtis mažai tepa­sikeitė, nes iki šiol mokslinių tyrimų šiuo klausimu beveik nėra, o tuose, kurie buvo paskelbti, nėra išsa­mios Lietuvos situacijos analizės. Tai stebina, nes pastarųjų metų Lietuvos tikrovėje kaip niekada daug praktinių politinių partijų finansavimo neaiškumų ir „skandalų“, kurie gali būti atitinkamai vertinami ir sprendžiami teoriniu (konceptualiu) požiūriu. Šis straipsnis – tai bandymas bent iš dalies užpildyti Lietu­vos konstitucinės teisės mokslo spragą. Straipsnyje analizuojama, kokie subjektai ir kokiomis formomis turi teisę finansuoti Lietuvos politines partijas ir kokią tai turi įtaką jų nepriklausomumui. Autorė, atsižvelgdama į kitų Europos valstybių patirtį šioje srityje, atskleidžia Lietuvos politinių partijų finansavimo teisinio reguliavimo trūkumus ir pranašu­mus bei pateikia siūlytinų korekcijų rekomendacijas. Financing of political parties is one of the most dinamic and problematic institutes of public law. It con­tais variuos „interdisciplinary“ issues, i. e. aspects of constitutional, administrative, tax or criminal law. In 1999 M. Bložė maintained that financing of political parties and its research problems were in the seminal state in Lithuania [23, p. 23]. At second dimension the situation changed only a little, because there are practically no scientific researches on this issue and the published ones do not carry compre­hensive analysis of Lithuanian situation. This fact surprises a lot since recently have occurred a number of practical party finance obscurities and „scandals“ in the reality of Lithuania. They could be respectively evaluated and adjudicated from a theoretical (conceptual) viewpoint. This article is an attempt to fill (at least – partly) the gap originated in the jurisprudence of Lithuanian constitutional law. The subjects possessing a right to contribute towards Lithuanian political parties, the forms of such contributions and in view of that the impact on the independence of political parties are analyzed in this article. The author, considering the practise of other European countries in this scope, reveals the advan­tages and disadvantages of Lithuanian legal reguliation on finansing of political parties and introduces recommendations for suggested corrections.