Baltic Journal of Sport and Health Sciences (Nov 2018)
Kūno kultūros ir kitų specialybių mokytojų socialinio bendravimo nuostatos
Abstract
Moksliniai tyrimai apie įvairių specialybių mokytojų statuso svarbą rodo, kad mokytojai vertinami skirtingai. Ne- egzaminuojami dalykai edukacinėje sistemoje vertinami prasčiau, nes jie yra periferiniai mokyklos pagrindinės ins- trumentinės funkcijos atžvilgiu. Teigiama, kad mokyklos direktoriai skatina kūno kultūros mokytojų ribiškumo idėją, nes pritaria kitų dalykų mokytojų nuomonei, kad mokykloje kūno kultūros mokytojams tenka (ir skiriama) mažesnė atsakomybė. Tokia situacija dažnai kelia tarp mokytojų įtampą, kuri trikdo bendravimą ir iš dalies lemia mokytojų vyrų, ypač kūno kultūros specialistų, atsitraukimą iš pedagoginės veiklos. Tyrimo tikslas — atskleisti kūno kultūros ir kitų specialybių mokytojų socialinio bendravimo nuostatos ypatumus profesinio identiteto perspektyvoje. Lyginamojo pobūdžio studijoje sukonstruota netikimybinė 108 asmenų imtis, iš kurių 24,3% vyrai ir 75,7% moterys. Tiriamieji atsitiktinai parinkti iš Kauno miesto vidurinių mokyklų. Jų socialinio bendravimo nuostatai atskleisti tai- kytas V. V. Boiko apklausos raštu metodas. Tyrimu nustatyta, kad kūno kultūros mokytojams, lyginant su kitų specialybių mokytojais, būdingesnė neigiama socialinio bendravimo nuostata. Neigiamesnė vyrų nei moterų socialinio bendravimo nuostata gali būti susijusi su biologiniais veiksniais (galvos smegenų kairiojo pusrutulio veikla) ir tradiciškai suvokiamu vyro instrumentiniu vaidmeniu. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad kūno kultūros mokytojų, ypač vyrų, santykiai su kolegomis, mokiniais ir jų tėvais iš dalies nėra geri dėl žemo pedagogo profesijos prestižo vartotojiškoje visuomenėje. Raktažodžiai: kūno kultūros mokytojų nuostata, bendravimas, socialinės situacijos, vyro instrumentinis vaidmuo, pedagogo profesijos prestižas.