KRITINIS POŽIŪRIS Į LIETUVOS UŽSIENIO POLITIKĄ: KAS PASIKEITĖ NUO AUGUSTINO VOLDEMARO LAIKŲ?

Abstract

Straipsnyje analizuojama Lietuvos užsienio politika, ypatingą dėmesį skiriant nacionalinio tapatumo ir užsienio politikos ryšiui. Autorių nuomone, šis ryšys gali būti raktas, nagrinėjant klausimus, ar išties Lietuvos užsienio politika pasiekė tam tikrą kritinį tašką, kurį galima įvardyti kaip tarptautinę izoliaciją arba bent jau kaip tendenciją ta linkme, o jeigu taip – tai kodėl? Atsakymas į iškeltus klausimus siūlomas toks – atsisakyti placdarminių ar bastioninių nuostatų, bandwagoning komplekso ir pradėti labiau pasitikėti savimi kaip demokratine nacionaline valstybe. Tam būtinos korekcijos ir vidaus politikoje. Reikėtų pereiti prie Lietuvoje egzistuojančių politinių srovių demokratinio „legalizavimo“. Kita vertus, būtų didelė klaida mestis į kraštutinumus, net bandant persvarstyti narystės ES ir NATO tikslingumą. Euroatlantinės institucijos lieka pagrindiniai stabilumo Europoje, kartu ir Lietuvoje garantai.